„Nemuno“ tradicijos – gyvos ir pamirštos: diplomantų išleistuvės

Diplomantai, arba dar kitaip – diplomantų išleistuvės, yra viena jautriausių ansamblio švenčių. Ši diena skirta nemuniečiams, kurie ansamblyje praleido 5 metus, iš kurių aktyviai dalyvavo bent 4. Tai siejama su aukštosiomis mokyklomis, nes studijos įprastai trunka tiek.

Diplomantų išleistuvės švenčiamos nuo labai seniai, tik iš pokalbių su veteranais supratome, kad ši šventė neįsirėžė taip giliai į atmintį, tačiau pavyko surasti keletą linksmų istorijų. 

Ši šventė iš pradžių buvo švenčiama III-iuose rūmuose. Prieš daugiau nei 40 metų išleistuvių dieną buvo einama į fotoateljė ir kiekviena diplomantų karta įsiamžindavo kartos nuotraukoje. Vieną iš tokių nuotraukų, darytą 1985 metais, rasite nuotraukų galerijoje. Vakare būdavo dainuojamos dainos apie kiekvieną ansamblio diplomantą, dovanojamos išskirtinės dovanos ir visas dėmesys bei sveikinimai skiriami būtent tai ansamblio kartai. 

„Tam tikri žmonės ansamblyje kažkuo išsiskirdavo: ar tai balsu, ar aktyvumu, ar dar kažkuo. Vienas iš tokių žmonių buvo Algimantas Dilijonas, išsiskyręs „tirolietišku“ dainavimu. Kiekvienas diplomantas, turėjęs savo tradicinę dainą, ją būtinai gaudavo atlikti šventės metu atsistojus ant kėdės“, – pasakojo orkestrantas, buvęs ansamblio pirmininkas Antanas Vaidelys.

Kiekviena dovana būdavo parenkama pagal žmogų ir tai, kuo jis pasižymėjo ansamblyje. Viena įdomesnių dovanų – gyva višta! Šią istoriją papasakojo veteranas Algimantas Dilijonas, ansamblio choristas, dainavęs 1964-1972 metais:

„Pilna visokių dovanų būdavo, kurias dovanodavome vienas kitam. Dovana dažniausiai būdavo taikoma pagal dainą, o daina pagal tai, ką įdomaus nuveikėme „Nemune“. Vienam padovanojo muilą gyvenimo pradžiai, kitam – „lenciūgą“, kadangi ruošėsi ženytis. Būdavo labai linksma ir itin kūrybiška. O man padovanojo vištą! Mat aš įnešiau į ansamblį šią dainą:

Žvirblelis pilkas, varnelė juoda,
Žvirblelis prašo – varna neduoda.
Dideli paukščiai aukštai skrajoja
Maži žvirbliukai dažnai galvoja…

Kadangi varnos padovanot negalėjo, tai padovanojo vištą! Višta jautėsi kaip namuose – ramiai vaikščiojo ant stalo. Po šventės reikėjo kažkaip namo grįžti, todėl išsikviečiau taksi, vištą šalia pasidėjau, o ji niekur neina, atrodo, kad prisijaukinau. Vištą palikome pas tetą, o ji kitą rytą pasakoja, kad ta višta giedoti pradėjo… Tai pasirodo, kad ne vištą, o gaidį dovanų gavau! Vėl buvo juoko. Gražių nuotykių buvo, labai gera prisiminti.“

Yra ir dar viena istorija, kaip vienam šokėjui, Audriui Stropui, už tai, kad jis ansamblyje dažnai dainuodavo dainą „Mano višta šiurpė“, taip pat per diplomantų išleistuves buvo padovanota višta. Tuo metu juokas netilo, kai višta šventės metu padėjo kiaušinį. Emociją puikiai perteikia nuotrauka, kurią rasite galerijoje.

„Parašydavome humoristinių palinkėjimų, pritaikydavome melodijas ir, kad daina būtinai derėtų prie dovanos, kurią dovanosime kiekvienam diplomantui. Benediktavičiui juoko forma dovanojome naktinį puodą, nes jis turėjo važiuoti tarnauti prie Kinų sienos. Visokių juokingų, įdomių dalykų prirašydavome, prigalvodavome“, – pasakojo veteranė Janina Bražiūnienė, ansamblį lankiusi 1961-1967 metais.

Taip pat išleistuvių šventės metu buvo dainuojama diplomantų daina. Manoma, kad ši daina buvo KPI (Kauno politechnikos instituto) absolventų daina, kurią nemuniečiai taip pat pritaikė ir diplomantų išleistuvėms. Dainos žodžiai:

Kurti nuostabų rytojų
Kelias ilgas ir sunkus.
Ei, draugai, visi į koją
KPI būrys šaunus.

Priedainis:
Išeisim mes keliais keleliais,
Sudie, braižyklos, draugai, sudie
Naujus žingsnius lydės dainelė,
O širdį džiugins mūsų sėkmė. 

Apkaišysim miestus sodais
Nemune pakils banga,
Tegul skamba mokslo žodis
Ir studentiška daina. 

Šią dainą vėliau pakeitė giesmė „Lietuva brangi“, kuri per diplomantų išleistuves giedama ir iki šiol.

Šią šventę tikrai atsimena kiekvienas nemunietis. Kaip ir daugelis, ši tradicija taip pat keitėsi, tobulėjo, buvo pritaikyta prie besikeičiančių laikų ir kartų. 

„Ąžuolų vainikai, juostos ir Kapitoniškės. „Nemuno“ himnas ir ašaros…“, – paklausus kas jums yra diplomantai jausmingai atsakė veteranė Palmira Kazlauskienė. Taip pat pridėjo, kad maždaug 1994 m. buvo sugalvota apdeginti diplomantams dovanojamus lapus su dainomis. „Žinau, kad apdegindama dainos lapą, vos natų orkestrinėje nepadegiau..“, – laimingai pasibaigusius prisiminimus pasakojo veteranė Daiva Šereikaitė.

Veteranė Inga Bagdžiuvienė prisimena, kad 1994 metais, kai vyko pasiruošimas dainų šventei, buvo labai daug koncertų ir nepavyko III-iuose rūmuose surengti diplomantų išleistuvių, tad jos buvo pirmą kartą švenčiamos Kapitoniškėse. Maždaug tais metais prie jau esamų tradicijų prisidėjo ir ąžuolų vainikų pynimas kiekvienam diplomantui.

Šiuo metu kiekvienam diplomantui sukuriama daina, galvos puošiamos ąžuolų vainikais ir visa diena skiriama pagerbti ir padėkoti tiems ansambliečiams, kurie garsino ansamblio vardą ir aktyviai prisidėjo prie jo gyvavimo. Viena jautriausių šventės akimirkų – tautinių juostų iškėlimas pasitinkant diplomantų kartą ir „Tik tu, tik tu viena“ dainos dainavimas. Diplomantų šventės kulminacija tampa eisena link laužavietės, ąžuoliuko sodinimas, ansamblio himno „Stoviu aš parimus“ ir giesmės „Lietuva brangi“ giedojimas. Šventės pabaigoje šokamas valsas ir dar kartelį sveikinami visi diplomuoti ansambliečiai. Tai diena, kuomet nenustoja skambėti dainos ir kiekvienas diplomantas yra apdovanojamas apkabinimais ir dėmesiu.